Drėgmės kiekis medžiagoje statant: Kai rąstai pirmą kartą naudojami statybai, juos reikia tinkamai išdžiovinti. Rąstai yra džiovinami džiovykloje kur mediena išždiovinama iki 18%-20% drėgnumo.
Drėgmės kiekis medžiagoje jau gyvenant rąstiniame name: Pastačius rąstinį namą ir laikui bėgant rąstai bando „prisitaikyti prie aplinkos”. Tai yra natūralus procesas, kuriam įtakos turi aplinkos sąlygos, pavyzdžiui, temperatūra, drėgmė ir oro cirkuliacija. Nykstant drėgmei, rąstai mažėja, todėl jie susitraukia.
Susitraukimas ir nusėdimas: Rąstai susitraukia ir nusėda, nes jie prisitaiko prie sumažėjusio dydžio. Šis nusėdimas gali būti labiau pastebimas per pirmuosius kelerius metus po pastatymo ir yra normali rąstinių namų brandinimo proceso dalis. Nusėdimo kiekis priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant medienos rūšį, pradinį drėgnumą ir aplinkos sąlygas.
Sezoniniai pokyčiai: Drėgmės kiekio pokyčius lemia ir sezoniniai svyravimai. Sausuoju ir šiltuoju metų laiku rąstai netenka drėgmės ir susitraukia, todėl nusėda. Priešingai, drėgnu ir drėgnu metų laiku rąstai gali sugerti drėgmę ir šiek tiek išsiplėsti, taip neutralizuodami tam tikrą susitraukimą.
Su drėgme susijusių nusėdimo problemų mažinimas: Kad sumažintų nusėdimo problemas, susijusias su drėgmės kiekiu, mes naudojame išdžiovintus rąstus Tinkamai išdžiovinti rąstai mažiau susitraukia. Be to, mes taip pat komplektuojame namą su kompensaciniais mechanizmais, kurie taip pat mažina namo sėdimą.
Svarbu pažymėti, kad nors tam tikras nusėdimas yra tikėtinas ir normalus reiškinys, drastiškas ar netolygus nusėdimas gali būti problemų požymis. Norint užtikrinti, kad nusėdimas neviršytų priimtinų ribų ir kad rąstinio namo konstrukcinis vientisumas laikui bėgant išliktų, būtina tinkamai suprojektuoti, taikyti tinkamus statybos metodus ir vykdyti nuolatinę priežiūrą.